H 
* 
Dabar viena akis plüduoja Yilijoj, 
antra j dangp dairosi —- 
kas bus, kas bus ? 
Juk as gérai zinau— ji nebemyli jau, 
kad jos daugiau manuos glébiuos jau uebebus. 
Naktim, kai ant dangaus gel Louas blynas 
kur nors is debesio issisuka 
ir rais Lus nupila kvietiniais miltais. 
Nezinote, 
kad as isvalgçs zeméj visakq, — 
paliko stai tik istrupéjusios, plieninés il Lys. 
0 Nemune, 
o Nemunéli mylimas, 
per nakt islékime is pazaliavusiojo uzkampio 
ir dumkime j dugnq, BalLijos. 
Juk rodosi medüzas mylim mes ; 
atsimeni, kai vierit niurkéme abu isalkç. 
ï akmenj. palinkçs galva sLoviu 
ir g au d au r au ko mis 
P 1 
jgapciq, pro salj vilnj 
gai perl^ kur, ar kolq gintaïq... 
Yiena pribégusi sirdy viska isgriové, 
antra kazyka intaré 
ir nesdamos pradéjo 
i nemyliu, ne 
Zinai, kad silos prostilulés 
pagraus kiekviena mano raumenj 
ir greiL ispilstys sonkaulius po d ligna. 
Kol dar pakinkiuose jdeginta 
v u 1 a 
tegu dar vieng kart sirdis uzbubnija. 
Daznai einu i pakrantç, 
paduodu rankon penklyt-i, 
paskui paciupinéju baltus batestus 
o Nemunéli, 
per gyslas volgom tekantis 
senai, senai as zemén pakastas.