N AUJ OII LENKU LITERATURA O XIX-me ir XX-to amżiaus pradżioje lenką li- teratüra bnvo romani,inés poezijos jtakoje. Jos svarbiausias uzdavinys — palaikyti tautos dvasią. Tai tautos politinés padariniai, tautos, suskaldylos i tris dalis, kurios noréjo viena su kila susijungli. Meno visuomeninés funkcijos tomis są- lygomis tiek svarbios, kad visi kiti labiau meno tikslai, lieka treciaeiliais reiskiniais. Net ir pozity- vizmas nejstengé buli romani inés poezijos reakcija. Jis teprotestavo prie s mesjanizmo neveiklumą, mé- gindamas nukelti literaturos svarbą j gyvenimą. Tuo bùdu menas virto tautinią problemi^ funk- cija ir sąlygą verciamas tespręsdawó tik lenkiśkus klausimus. Tai priezaslis, del ko lenką literatura teturéjo, palyginti, neżymios jtakos i kitas tautas. Ir tiktai Przybyszewski ir « Jaunosios Lenkijos » (Młoda Polska) żmogaus ir żmonijos, x^xx b nés problemos vél iskyla aikstén. (Wyspiański, Żeromski!. )ć ryżosi eili nuo taulos prie taciau, neilgai trukus, tauti- Tauta atgauna savo nepriklausomybę. Reikalas sukurti Lenkijoje ne tik konsli uktyvinç literał urą bet ir paciij menininką jauciama reikalas iśbraukti visą iki śiol buvusią literatńrą. Neigimo ir mai sto menas reikéjo pakeisti kńrybinią jćgą glorifikacija. Kartu imama atydżiai sekti Europos meno gyve- nimas, nes norima duoli menas, kuris prabiltą j visą żmoniją. Norédami visa tai aiskiai nusviesti, turim panagrinéti atskirai kiekvieną literatürôs sritj. POEZIJA. Naujoji poezija pasirodo jau didżiojo karo mętu. 1916 m. iseina iś spaudos Jurgio Jan- kowskio poeziją tomas « Tram w poprzek rdicy » (Tramvajus skersai gatvę) Beveik tuo pat mętu pasirodo naujosios poezijos diegai Poznaniuje. Iści na Hulewizco redagnojamas laikrastis « Zdrój » — dideléj vokiećią ekspresionistą jtakoje. Taciau rei- kia pażymóti tai, kad si grujré nedavé né vieno ti- krai gabaus poeto. Tie « Zdrój » bendradarbiai, ku rie sugebéjo iśeili viesumon nebuvo jo bendramin- Taciau Hulewicz ir jo laikrastis paruosé V • • ciai. dir- vą naujajai poezijai. 1918 m. Varśuvoje pasirode nauji laikraśćiai « Pro arte » ir « Pro arie et Studio ». iś kurią vćliau isauga « Skamander ». Svarbiausi jo bendradarbiai : J. Tuwim, K. Wierzyński, J. Lechoń, A Słonimski, J. Iwaszkiewicz ir J. M. Rytard. Ją nuopelnas, o pat ir skamandritą pasisckimo prieżastis ta, kad jie pirmieji atgimusios Lenkijos poezijos ku- rejai. Gyvenimo dżiaugsmas ir narsus gaivumas — tikri Tuwimo ir Wierzynskio, Rj pirnią labiausia populiariską tos grypes atslovą poezijos bruożai. Deja, gilesnio ideologijos pagrindo stoka ir smar- kiai didejantis pasisekimas sulaike atskirą tos gru- pes narią vystymąsi. Lechoń liovesi rasęs, Iwasz kiewicz emesi prozos Tuwim ir Słonimski ne tik nenuéjo pirmyn, bet grjżo prie seną, jau atgy- venusią poezijos formą, apvildami visus tuos, kurie tiek daug iś ją tikéjo. Paskutiniu mętu « Skaman- cler » stengiasi patraukti j savo pusę gana talentin- gus raśytojus — M. Pawlikowska, W. Broniewski ir . Jastrunu Taciau vis delto « Skamander », kaip grupę, labai harmoninga, negirdélai solidari ir gaivi. Su nepaprastai energingo redakloriaus M. Grydziewskio pagaiba, śi grupé émé leisli ir dar da bar tebeleidżia populiarą savailinj laikraśij « Wiadomości Li terackie », kaip patogą sau irankj visuomenés opi- nijai tinkamon ])usén nukreipti, nors, deja, dażnai ir ne j teismgas vezes. Beveik vienu mętu su skamandi il ais Varsuvoj ir Krokuvoj pasirodo naujojo meno atstovai. Jie savo veikimą pradéjo literaturos vakanj rengimu Varsuvoj, Krokuvoj ir Vilniuj, leisdami futüris- tiśkus laikraścius « Nowa Sztuka », «Formose!» trukśmo rinkinius. Daugiausia ir savo poezijos buvo padaryta 1921 nu, kada minetuos laikraściuos buvo skelbiami patys radikaliśkiausi italą futu- ristą obalsiai. Vartodami fonetinę raśybą, tradi- cionalistuos sukele didelio pasipiklinimo. Taciau jie nepajege naują minćią paskleisli. Pirmieji lenką fuluristai — Br Jasieński, A. Stern, A. Wat, St. Młodożeniec ir T. Czyżewski. Śalia futuristą Varśuvoje pasirode ir dadaistai A. Wat ir A. Stern — « Gga » 1921m.), o Krokuvoje 1922 negatyvistą grupé : J. Dutkiewicz, J. Brzę- kowski ir J. Przyboś. I tikrąsias ir stiprias vézias naująją poeziją jvedé « Zwrotnica », jsteigta 1922 m. Krokuvoje. Reikia pażymćti du svarbiausi « Zwrotnicos » vystymosi momentai : 1922 - 1923, kada buvo sukoordinuotos futuristą ir formistą akcijos ir redakloriaus T. Pciperio teoretiśkas veikimas. Peiper kovoja su poeliśku ekshibicionizmu, propoguoja « jausmą géda». Kitos serijos straipsniais laikrastis veda kovą tam tikrais aktualiśkais reiskiniais, pavyzdziui su neteisingu universalizmo supratimu ir t. t. Zwrot nicos poetai remiasi poetinio konstruktyvizmo pa- s u griu dais. Yisą stengiamasi rasi i budai naujiems żodżią santykiavimams, taciau vis delto vengiama tikro asocianizmo. Ani roje « Zwrotnicos » serijoje bendradarbiauja : T. Peiper, J. Brzękowski, J. Kurek, J. Przyboś ir A. Ważyk. Galutiniui naujosios lenką poezijos vaizdui api- brćżti, reikia dar pamin-ćti, kad 1925 m. Varsuvoje V r iscjo keliatas numerią zumalo « Almanach Nowej Sztuki ». Jamę daly- vavo visi naujoviskosios krypties poetai. Liubline dar buvo leidżiamas laikrastis « Reflektor ». Siuo mętu Lenkijoje, be « Zwrotnicos » ir «Skamander», yra dar keliatas mażai reikśmingą poetą grupią, parodziusią savo veikimą Varsuvoje ir Krokuvoje. S. K. Gackio redaguojamo Ją (t credo )) universalizmas arba regionalizmas bei politiśki jsitikinimai (poetai socialistai, komu- nistai). Siuo paskutiniu metu jaunieji poetai iśleido visą eilę puildą poezijos rinkinią.