tyti ? Mes sakome, kad garsas iśgirstama prade-
dant 32 dvigubom vibracijom per- sekundę, bet ar
mes tuo tikri ? O ir sekundé ar ji tikra sekundé ?
Kodel müsp sekundé turi büti 60-toji dalis minu
tés, o minuté 60-toji dalis valandos, jei valanda tik
24-toji dalis to laiko, kurs reikalingas żemei ap-
sisukti arba vidutiniskos sauliskos dienos. Toji
sistema ne visai tiksli jau vieil del to, kad tikroji
sauliśka diena yra ilgesné uż sideraliśką dieną. Be
to, ji ir nedesimtainé. O vis delto, kokia grażi kon-
vencija. Mażai tesvarbu, kad ji ne absoliutiśka ir
kad ji tik tiek teisinga, kiek tai atrodo żmogui, ir
kad iś viso tos tiesos tik priimtos, kaip teisingos.
Tai netrukdo joms büti naudingoms. Ar ne hipo-
tenuzos kvadratas leidé mums sużinoti kai kuriu
zvaigzdzip atstumą ? Jei métras ir nebütp tikras
metras," ar ne vistiek : juk juo mes tik pareiskiam
idćją. Skaićius YIENAS vienintelis turjs savo vertę
skaicius, nés tas vienas reiskia viską : metrą, litrą
kilogramą, distancijas, tomus ir t.t. Skaicius DU
jau nebeturi tokios tikros vertes. Remdamasis tuo
principu, galiu pasakyti, kad radau tikrą kiekvie-
nos spalvos erdvę (1), nés tos erdvés plaukia iś vie-
neto ir pagal müsp konvencinias priemones, ku-
riomis naudojausi joms iśskaićiuoti, jos tarpusavy
santykiauja. Jei metras tikras, tai mano spalvp
erdvip isskaiciavimas taip pat tikras. Absoliutiś-
kos spalvos néra taip pat, kaip nera absoliutiśko
metro, absoliutiśkos sekundés etc. Yisos tos vertes
reliatyviskos. Taciau yra ir tikresnip vercip. Tai
tos, kurios vadinama tikromis pagal jp konstruk-
ciją. Pavyzdziui, vertikalé. Absoliutiśkos vertika-
lés mes nei patys ma tome, nei kitiems
tik gaiime sudaryli sau gana aiśkią
jos idćją. Kiekviena vertikalé yra tik vertikalés
rodyti, mes
ne ita
segmentas
ime joje paimti
ną kuli taśką, kaip centrą, tokiu büdu, kad sinus
bütp visada lygus VIENAM.
Erdvés esama Lik reliatyviskos ; jei ji bütp ab
soliutiśka, tai ji bütp aprézta, taigi pabaigta ir is~
matuoj
0 pati erdvé ne
ama
cia ne-
kalbama apie erdvç esancią tarp dviejp solidżip.
Pliano plokstuma gali büti dalinama ir kiekviena
jos dalis dalmuo visai tai plokstumai, nés toji plok
stuma paimta vienetu. Tie padalinimai absoliu-
tiśki ir nesikeicią. Tai tikrosios, o ne lokaliśkos
tiesos. Gamtoje tokip tiesp nustatyti negalima. Jo-
kio gamtos segmento negalima paimti, nes gamta
nuolat keiciasi. Galima padaryti tik lokaliip gam
tos analizą. Todel klaidinga ivesti [ tam tikrą plok-
nes néra
gamtos
śtumą asmenis, peizażą etc. (gami
stu mo
ir
I u-
santykip tarp tam tikros
gabalo.
Tuo büdu, jei mes norime eili pirmyn, me
turime sukurti konvencijp. Konvencijos turés tik
tada vertes, jei jos bus kaip reikiant parinktos.
Kas iś to sęka ? O gi tas, kad müsp protas viską
sutvarké ir kad iś to mes darome iśvadą, esą vis-
kas sutvarkyta ir kad tuo büdu esąs każkas viską
sutvarkęs.
GEORGES VANTONGERLOO.
ti»T-;C4v,VA
r > (
irCf/ * î
i V
• ? ♦_■]
s V * ; *v V* ' • '
*
Cha dasi ewicz-Grcibuwska