Visos müsp moksliskos, astronomiskos, fiziskos 
ir kitokios ziuios, trumpai tarus, visas mokslas pa- 
grjslas aksiomomis (pavyzdziui Euklido postulałaś), 
kurip negalima jrodyli patyrimu. 
Tuo büdu galima spręsti apie nejrodomojo fakto 
(kuriuo pagrjsta visa mû ,p evoliucija) padarinius. 
Mes żinome daug elementp, mes jais naudojanrés, 
juos analizuojame ir vis delto negalime jrodyii da- 
lyko, kurj padéjome pamatu visai Lrqbai. 
Kartais reikalaujama iś müsp irodyii meną. Ar 
ci mes gaiime beni analizuoli meno 
ne gana, 
rinj ? Bet menas (kurio meno 
ku- 
kurinys yra pasireis- 
-s 
kimas) ypac suskikęs su 
pas kiekvieną zmogą kitoniskas. dis tuo bûdu pa- 
grożio paj aulirmi, kui 
rema nuo 
— V 
musp grozio pojucrp 
ir, kaip toks, nesi- 
duoda analizuojamas. Bel pasiremdami tuo, kad 
meno kürinio 
versé 
munis ne suvokiama, ar 
lime sakyti tokj kürinj esani nemeniśką ? Ai 
ga- 
Lo- 
bacevskio, Riemanno geometrijos ne tiek pal tei- 
singos, kaip ir Euklido ? Priezaslis, kad mes ne- 
pripratę prie I p geomeirijp, dar ne 
ganeuna 
oms 
neigti. Z moues, 
genau susipazmę 
nu 
zmonijos zi- 
nip evoliucija, atsargiau bet ką sprendzia. 
Taigi, pasiremiaiit geomelriskais duomenimis, ga 
lima daryli meno kûrinys. Gcomeliija, büdama, 
smegemp produktu, yra kaip-iik ta iikroji bazé me 
nili, kurs juk reikalingas koncepcijos. 
Atsiminus, kad 
żmogus gyvena 
’pasaulyje tam 
tikromis sąlygouis, kurios jiareina nuo jo pojücip, 
ir kad jis priprato taip, o ne ki.aip malyd panaulj. 
M i r ó 
lengva suprasti, kaip jam bütp sunku priimti ki 
tokios sąlygos nors ir vienodai galimos. 
Lobacevskio teoremos tiek pat pagrpstos, kai]i 
ir Euklido. Menas nesijaucia turjs büti küriamas 
pagal vienp tik gamtą. Jis gali büii küriamas ir 
pagal geometriją, pagal grieźtuosius mokslus. 
Bet visa tai senai jau pasakç neoplastikai. Tai 
senos ir żinomos iiesos, jei net ir atsirastp 
koks atsilikélis jp dar neżinąs. 
Grjzkime tad ]irie naujos formos, kuri bus su- 
kurtinos plastikos baze. 
Pakartosime dar kartą, kad matematikos ne 
patyrimo vaisius ir kad Euklido pos.tulatas nejro- 
domas. Tuo bûdu menas bus visada smegenp vai- 
vis 
tai biogas ir priestaraująs 
siumi, bet, nors ir pagrjstas mokslu, jis niekados 
nebus mokslisku menu 
posakis). Ar j lagelbéjusios duoti meno kurinj. ziuios 
mokslas sudaro meniskp kürinio vertç ? Ziuios gali 
büti naudingos, bet jos pacios neturi meniskos ver- 
tés. Tuips m o ksi p savo konstrukcijos bazéje menas 
tuo tesiskiria nuo kito meno, kad jis ne fantazija. 
Noréti lyginti meną matematikoms nesamoné. 
po- 
blogas 
Posakis : lyginti meną matematikoms 
sakis ; reikia sakyti : matematiskomis priemoné- 
mis pasiekti meniską rezultatą. 
Vienoje knygoje skaiciau : pasaulyje nuo pat 
jo p rad zi os visos galimybés, visos bü iancios idéjoi 
;aléjimo ir diego l'orma. 
kad jo seki- 
nepasiliktp vieno tik galéjimo bei diego isvaiz- 
s 
» 
Zmogus 
c 
u 
cka gamtos Tenomeniis ir 
cl S 
• • 
cioj ji:. ima: i tam tikrp priemonip, gérai żinodamas 
kad tai ne Los priemonćs (pavyzdziui, matematikos 
jam leido sekti. Tai jo asmeniśka vertè, kuri jj ski- 
lia nuo kitp żmonip. 
jei turima idéjp. 
Mokslas visagalis instrumentas, 
Kam kat inii mokslą, 
net u i ime, k o 
mes repasl 
mes 
nedavé Lo, ko 
. Ne is molo lo rei- 
L ; tj W 
kalaüjama idéj'p. Mokslas nieko neslebi ; juo tik 
naudojamasi pastebéjimams jodyn ir sutaikinii 
su kiiai; jau jrodytais faktais bei kai kurioms klai- 
doms paliki iati. Pastebékile, kad pabaigimybé ir 
nepabaigimybé viena kitai nepriestarauja ir viena 
lei tai 
kiekis, 
nenpriesina. Pabaigimybé naudingas rnums 
kad galétume uzfiksuoti idéjas. 
Apie ką gaiima bülp pasakyn, kad turi absoliu- 
liśką e imą ? Deja, gaiime apie tai spręsli tik ly- 
gi u darni su 
s a vum. 
O 
müsp galéjimai 
su musp penkiais jausmais. Jie dai 
/ V 
giasi 
Visa, 
ir aprezii. 
ką mes galime suprasti, sutarta iś anksto, tai prie- 
monés lanr Likriems faktams irod vii. Mes nusta- 
tém tam Likrus istatymus ir jiems nustatyti iśra- 
dome formules. O tas pacias formules suradome pa- 
sigaudami konvencijos, kaip, pavyzdziui matema- 
tikos. Ar traukiamo.no 
G 
J ego 
s 
jstatymas absoliu- 
tiśkai teisingas ar jis tik teisingas tiek, kiek teisingi 
żmogaus pojüciai ? Ar jprastas cia skaiciavimas 
derinasi su to jstatymo absoliutiskąja verte, ir ar 
müsp desimtainé sistema Linka traukiamosios je 
gos jstatymui absoliutiśkai ir nekeićiamai nusta-