tyti ? Mes sakome, kad garsas iśgirstama prade- 
dant 32 dvigubom vibracijom per- sekundę, bet ar 
mes tuo tikri ? O ir sekundé ar ji tikra sekundé ? 
Kodel müsp sekundé turi büti 60-toji dalis minu 
tés, o minuté 60-toji dalis valandos, jei valanda tik 
24-toji dalis to laiko, kurs reikalingas żemei ap- 
sisukti arba vidutiniskos sauliskos dienos. Toji 
sistema ne visai tiksli jau vieil del to, kad tikroji 
sauliśka diena yra ilgesné uż sideraliśką dieną. Be 
to, ji ir nedesimtainé. O vis delto, kokia grażi kon- 
vencija. Mażai tesvarbu, kad ji ne absoliutiśka ir 
kad ji tik tiek teisinga, kiek tai atrodo żmogui, ir 
kad iś viso tos tiesos tik priimtos, kaip teisingos. 
Tai netrukdo joms büti naudingoms. Ar ne hipo- 
tenuzos kvadratas leidé mums sużinoti kai kuriu 
zvaigzdzip atstumą ? Jei métras ir nebütp tikras 
metras," ar ne vistiek : juk juo mes tik pareiskiam 
idćją. Skaićius YIENAS vienintelis turjs savo vertę 
skaicius, nés tas vienas reiskia viską : metrą, litrą 
kilogramą, distancijas, tomus ir t.t. Skaicius DU 
jau nebeturi tokios tikros vertes. Remdamasis tuo 
principu, galiu pasakyti, kad radau tikrą kiekvie- 
nos spalvos erdvę (1), nés tos erdvés plaukia iś vie- 
neto ir pagal müsp konvencinias priemones, ku- 
riomis naudojausi joms iśskaićiuoti, jos tarpusavy 
santykiauja. Jei metras tikras, tai mano spalvp 
erdvip isskaiciavimas taip pat tikras. Absoliutiś- 
kos spalvos néra taip pat, kaip nera absoliutiśko 
metro, absoliutiśkos sekundés etc. Yisos tos vertes 
reliatyviskos. Taciau yra ir tikresnip vercip. Tai 
tos, kurios vadinama tikromis pagal jp konstruk- 
ciją. Pavyzdziui, vertikalé. Absoliutiśkos vertika- 
lés mes nei patys ma tome, nei kitiems 
tik gaiime sudaryli sau gana aiśkią 
jos idćją. Kiekviena vertikalé yra tik vertikalés 
rodyti, mes 
ne ita 
segmentas 
ime joje paimti 
ną kuli taśką, kaip centrą, tokiu büdu, kad sinus 
bütp visada lygus VIENAM. 
Erdvés esama Lik reliatyviskos ; jei ji bütp ab 
soliutiśka, tai ji bütp aprézta, taigi pabaigta ir is~ 
matuoj 
0 pati erdvé ne 
ama 
cia ne- 
kalbama apie erdvç esancią tarp dviejp solidżip. 
Pliano plokstuma gali büti dalinama ir kiekviena 
jos dalis dalmuo visai tai plokstumai, nés toji plok 
stuma paimta vienetu. Tie padalinimai absoliu- 
tiśki ir nesikeicią. Tai tikrosios, o ne lokaliśkos 
tiesos. Gamtoje tokip tiesp nustatyti negalima. Jo- 
kio gamtos segmento negalima paimti, nes gamta 
nuolat keiciasi. Galima padaryti tik lokaliip gam 
tos analizą. Todel klaidinga ivesti [ tam tikrą plok- 
nes néra 
gamtos 
śtumą asmenis, peizażą etc. (gami 
stu mo 
ir 
I u- 
santykip tarp tam tikros 
gabalo. 
Tuo büdu, jei mes norime eili pirmyn, me 
turime sukurti konvencijp. Konvencijos turés tik 
tada vertes, jei jos bus kaip reikiant parinktos. 
Kas iś to sęka ? O gi tas, kad müsp protas viską 
sutvarké ir kad iś to mes darome iśvadą, esą vis- 
kas sutvarkyta ir kad tuo büdu esąs każkas viską 
sutvarkęs. 
GEORGES VANTONGERLOO. 
ti»T-;C4v,VA 
r > ( 
irCf/ * î 
i V 
• ? ♦_■] 
s V * ; *v V* ' • ' 
* 
Cha dasi ewicz-Grcibuwska
	        

Note to user

Dear user,

In response to current developments in the web technology used by the Goobi viewer, the software no longer supports your browser.

Please use one of the following browsers to display this page correctly.

Thank you.