N AUJ OII 
LENKU 
LITERATURA 
O 
XIX-me ir XX-to amżiaus pradżioje lenką li- 
teratüra bnvo romani,inés poezijos jtakoje. Jos 
svarbiausias uzdavinys — palaikyti tautos dvasią. 
Tai tautos politinés 
padariniai, tautos, 
suskaldylos i tris dalis, kurios noréjo viena su kila 
susijungli. Meno visuomeninés funkcijos tomis są- 
lygomis tiek svarbios, kad visi kiti labiau meno 
tikslai, lieka treciaeiliais reiskiniais. Net ir pozity- 
vizmas nejstengé buli romani inés poezijos reakcija. 
Jis teprotestavo prie s mesjanizmo neveiklumą, mé- 
gindamas nukelti literaturos svarbą j gyvenimą. 
Tuo bùdu menas virto tautinią problemi^ funk- 
cija ir sąlygą verciamas tespręsdawó tik lenkiśkus 
klausimus. Tai priezaslis, del ko lenką literatura 
teturéjo, palyginti, neżymios jtakos i kitas tautas. 
Ir tiktai Przybyszewski ir « Jaunosios Lenkijos » 
(Młoda Polska) 
żmogaus ir żmonijos, x^xx b 
nés problemos vél iskyla aikstén. (Wyspiański, 
Żeromski!. 
)ć ryżosi eili nuo taulos prie 
taciau, neilgai trukus, tauti- 
Tauta atgauna savo nepriklausomybę. Reikalas 
sukurti Lenkijoje ne tik konsli uktyvinç literał urą 
bet ir paciij menininką jauciama reikalas iśbraukti 
visą iki śiol buvusią literatńrą. Neigimo ir mai sto 
menas reikéjo pakeisti kńrybinią jćgą glorifikacija. 
Kartu imama atydżiai sekti Europos meno gyve- 
nimas, nes norima duoli menas, kuris prabiltą j 
visą żmoniją. Norédami visa tai aiskiai nusviesti, 
turim panagrinéti atskirai kiekvieną literatürôs sritj. 
POEZIJA. Naujoji poezija pasirodo jau didżiojo 
karo mętu. 1916 m. iseina iś spaudos Jurgio Jan- 
kowskio poeziją tomas « Tram w poprzek rdicy » 
(Tramvajus skersai gatvę) Beveik tuo pat mętu 
pasirodo naujosios poezijos diegai Poznaniuje. Iści 
na Hulewizco redagnojamas laikrastis « Zdrój » — 
dideléj vokiećią ekspresionistą jtakoje. Taciau rei- 
kia pażymóti tai, kad si grujré nedavé né vieno ti- 
krai gabaus poeto. Tie « Zdrój » bendradarbiai, ku 
rie sugebéjo iśeili viesumon nebuvo jo bendramin- 
Taciau Hulewicz ir jo laikrastis paruosé 
V • • 
ciai. 
dir- 
vą naujajai poezijai. 
1918 m. Varśuvoje pasirode nauji laikraśćiai 
« Pro arte » ir « Pro arie et Studio ». iś kurią vćliau 
isauga « Skamander ». Svarbiausi jo bendradarbiai : 
J. Tuwim, K. Wierzyński, J. Lechoń, A Słonimski, 
J. Iwaszkiewicz ir J. M. Rytard. Ją nuopelnas, o 
pat ir skamandritą pasisckimo prieżastis ta, 
kad jie pirmieji atgimusios Lenkijos poezijos ku- 
rejai. Gyvenimo dżiaugsmas ir narsus gaivumas 
— tikri Tuwimo ir Wierzynskio, Rj pirnią labiausia 
populiariską tos grypes atslovą poezijos bruożai. 
Deja, gilesnio ideologijos pagrindo stoka ir smar- 
kiai didejantis pasisekimas sulaike atskirą tos gru- 
pes narią vystymąsi. Lechoń liovesi rasęs, Iwasz 
kiewicz emesi prozos 
Tuwim ir Słonimski 
ne 
tik nenuéjo pirmyn, bet grjżo prie seną, jau atgy- 
venusią poezijos formą, apvildami visus tuos, kurie 
tiek daug iś ją tikéjo. Paskutiniu mętu « Skaman- 
cler » stengiasi patraukti j savo pusę gana talentin- 
gus raśytojus — M. Pawlikowska, W. Broniewski 
ir 
. Jastrunu 
Taciau vis delto « Skamander », kaip grupę, 
labai harmoninga, negirdélai solidari ir gaivi. Su 
nepaprastai energingo redakloriaus M. Grydziewskio 
pagaiba, śi grupé émé leisli ir dar da bar tebeleidżia 
populiarą savailinj laikraśij « Wiadomości Li 
terackie », kaip patogą sau irankj visuomenés opi- 
nijai tinkamon ])usén nukreipti, nors, deja, dażnai 
ir ne j teismgas vezes. 
Beveik vienu mętu su skamandi il ais Varsuvoj 
ir Krokuvoj pasirodo naujojo meno atstovai. Jie 
savo veikimą pradéjo literaturos vakanj rengimu 
Varsuvoj, Krokuvoj ir Vilniuj, leisdami futüris- 
tiśkus laikraścius « Nowa Sztuka », «Formose!» 
trukśmo 
rinkinius. Daugiausia 
ir savo poezijos 
buvo padaryta 1921 nu, kada minetuos laikraściuos 
buvo skelbiami patys radikaliśkiausi italą futu- 
ristą obalsiai. Vartodami fonetinę raśybą, tradi- 
cionalistuos sukele didelio pasipiklinimo. Taciau 
jie nepajege naują minćią paskleisli. Pirmieji lenką 
fuluristai — Br Jasieński, A. Stern, A. Wat, St. 
Młodożeniec ir T. Czyżewski. 
Śalia futuristą Varśuvoje pasirode ir dadaistai 
A. Wat ir A. Stern — « Gga » 
1921m.), o Krokuvoje 
1922 negatyvistą grupé : J. Dutkiewicz, J. Brzę- 
kowski ir J. Przyboś. 
I tikrąsias ir stiprias vézias naująją poeziją jvedé 
« Zwrotnica », jsteigta 1922 m. Krokuvoje. Reikia 
pażymćti du svarbiausi « Zwrotnicos » vystymosi 
momentai : 1922 - 1923, kada buvo sukoordinuotos 
futuristą ir formistą akcijos ir redakloriaus T. 
Pciperio teoretiśkas veikimas. Peiper kovoja su 
poeliśku ekshibicionizmu, propoguoja « jausmą géda». 
Kitos serijos straipsniais laikrastis veda kovą 
tam tikrais aktualiśkais reiskiniais, pavyzdziui su 
neteisingu universalizmo supratimu ir t. t. Zwrot 
nicos poetai remiasi poetinio konstruktyvizmo pa- 
s u 
griu dais. Yisą stengiamasi 
rasi i budai 
naujiems 
żodżią santykiavimams, taciau vis delto vengiama 
tikro asocianizmo. Ani roje « Zwrotnicos » serijoje 
bendradarbiauja : T. Peiper, J. Brzękowski, J. 
Kurek, J. Przyboś ir A. Ważyk. 
Galutiniui naujosios lenką poezijos vaizdui api- 
brćżti, reikia dar pamin-ćti, kad 1925 m. Varsuvoje 
V r 
iscjo keliatas numerią 
zumalo « Almanach Nowej Sztuki ». Jamę daly- 
vavo visi naujoviskosios krypties poetai. Liubline 
dar buvo leidżiamas laikrastis « Reflektor ». Siuo 
mętu Lenkijoje, be « Zwrotnicos » ir «Skamander», 
yra dar keliatas mażai reikśmingą poetą grupią, 
parodziusią savo veikimą Varsuvoje ir Krokuvoje. 
S. K. Gackio redaguojamo 
Ją 
(t 
credo 
)) 
universalizmas arba regionalizmas 
bei politiśki jsitikinimai (poetai socialistai, komu- 
nistai). Siuo paskutiniu metu jaunieji poetai iśleido 
visą eilę puildą poezijos rinkinią.
	        

Note to user

Dear user,

In response to current developments in the web technology used by the Goobi viewer, the software no longer supports your browser.

Please use one of the following browsers to display this page correctly.

Thank you.