N AUJ OII
LENKU
LITERATURA
O
XIX-me ir XX-to amżiaus pradżioje lenką li-
teratüra bnvo romani,inés poezijos jtakoje. Jos
svarbiausias uzdavinys — palaikyti tautos dvasią.
Tai tautos politinés
padariniai, tautos,
suskaldylos i tris dalis, kurios noréjo viena su kila
susijungli. Meno visuomeninés funkcijos tomis są-
lygomis tiek svarbios, kad visi kiti labiau meno
tikslai, lieka treciaeiliais reiskiniais. Net ir pozity-
vizmas nejstengé buli romani inés poezijos reakcija.
Jis teprotestavo prie s mesjanizmo neveiklumą, mé-
gindamas nukelti literaturos svarbą j gyvenimą.
Tuo bùdu menas virto tautinią problemi^ funk-
cija ir sąlygą verciamas tespręsdawó tik lenkiśkus
klausimus. Tai priezaslis, del ko lenką literatura
teturéjo, palyginti, neżymios jtakos i kitas tautas.
Ir tiktai Przybyszewski ir « Jaunosios Lenkijos »
(Młoda Polska)
żmogaus ir żmonijos, x^xx b
nés problemos vél iskyla aikstén. (Wyspiański,
Żeromski!.
)ć ryżosi eili nuo taulos prie
taciau, neilgai trukus, tauti-
Tauta atgauna savo nepriklausomybę. Reikalas
sukurti Lenkijoje ne tik konsli uktyvinç literał urą
bet ir paciij menininką jauciama reikalas iśbraukti
visą iki śiol buvusią literatńrą. Neigimo ir mai sto
menas reikéjo pakeisti kńrybinią jćgą glorifikacija.
Kartu imama atydżiai sekti Europos meno gyve-
nimas, nes norima duoli menas, kuris prabiltą j
visą żmoniją. Norédami visa tai aiskiai nusviesti,
turim panagrinéti atskirai kiekvieną literatürôs sritj.
POEZIJA. Naujoji poezija pasirodo jau didżiojo
karo mętu. 1916 m. iseina iś spaudos Jurgio Jan-
kowskio poeziją tomas « Tram w poprzek rdicy »
(Tramvajus skersai gatvę) Beveik tuo pat mętu
pasirodo naujosios poezijos diegai Poznaniuje. Iści
na Hulewizco redagnojamas laikrastis « Zdrój » —
dideléj vokiećią ekspresionistą jtakoje. Taciau rei-
kia pażymóti tai, kad si grujré nedavé né vieno ti-
krai gabaus poeto. Tie « Zdrój » bendradarbiai, ku
rie sugebéjo iśeili viesumon nebuvo jo bendramin-
Taciau Hulewicz ir jo laikrastis paruosé
V • •
ciai.
dir-
vą naujajai poezijai.
1918 m. Varśuvoje pasirode nauji laikraśćiai
« Pro arte » ir « Pro arie et Studio ». iś kurią vćliau
isauga « Skamander ». Svarbiausi jo bendradarbiai :
J. Tuwim, K. Wierzyński, J. Lechoń, A Słonimski,
J. Iwaszkiewicz ir J. M. Rytard. Ją nuopelnas, o
pat ir skamandritą pasisckimo prieżastis ta,
kad jie pirmieji atgimusios Lenkijos poezijos ku-
rejai. Gyvenimo dżiaugsmas ir narsus gaivumas
— tikri Tuwimo ir Wierzynskio, Rj pirnią labiausia
populiariską tos grypes atslovą poezijos bruożai.
Deja, gilesnio ideologijos pagrindo stoka ir smar-
kiai didejantis pasisekimas sulaike atskirą tos gru-
pes narią vystymąsi. Lechoń liovesi rasęs, Iwasz
kiewicz emesi prozos
Tuwim ir Słonimski
ne
tik nenuéjo pirmyn, bet grjżo prie seną, jau atgy-
venusią poezijos formą, apvildami visus tuos, kurie
tiek daug iś ją tikéjo. Paskutiniu mętu « Skaman-
cler » stengiasi patraukti j savo pusę gana talentin-
gus raśytojus — M. Pawlikowska, W. Broniewski
ir
. Jastrunu
Taciau vis delto « Skamander », kaip grupę,
labai harmoninga, negirdélai solidari ir gaivi. Su
nepaprastai energingo redakloriaus M. Grydziewskio
pagaiba, śi grupé émé leisli ir dar da bar tebeleidżia
populiarą savailinj laikraśij « Wiadomości Li
terackie », kaip patogą sau irankj visuomenés opi-
nijai tinkamon ])usén nukreipti, nors, deja, dażnai
ir ne j teismgas vezes.
Beveik vienu mętu su skamandi il ais Varsuvoj
ir Krokuvoj pasirodo naujojo meno atstovai. Jie
savo veikimą pradéjo literaturos vakanj rengimu
Varsuvoj, Krokuvoj ir Vilniuj, leisdami futüris-
tiśkus laikraścius « Nowa Sztuka », «Formose!»
trukśmo
rinkinius. Daugiausia
ir savo poezijos
buvo padaryta 1921 nu, kada minetuos laikraściuos
buvo skelbiami patys radikaliśkiausi italą futu-
ristą obalsiai. Vartodami fonetinę raśybą, tradi-
cionalistuos sukele didelio pasipiklinimo. Taciau
jie nepajege naują minćią paskleisli. Pirmieji lenką
fuluristai — Br Jasieński, A. Stern, A. Wat, St.
Młodożeniec ir T. Czyżewski.
Śalia futuristą Varśuvoje pasirode ir dadaistai
A. Wat ir A. Stern — « Gga »
1921m.), o Krokuvoje
1922 negatyvistą grupé : J. Dutkiewicz, J. Brzę-
kowski ir J. Przyboś.
I tikrąsias ir stiprias vézias naująją poeziją jvedé
« Zwrotnica », jsteigta 1922 m. Krokuvoje. Reikia
pażymćti du svarbiausi « Zwrotnicos » vystymosi
momentai : 1922 - 1923, kada buvo sukoordinuotos
futuristą ir formistą akcijos ir redakloriaus T.
Pciperio teoretiśkas veikimas. Peiper kovoja su
poeliśku ekshibicionizmu, propoguoja « jausmą géda».
Kitos serijos straipsniais laikrastis veda kovą
tam tikrais aktualiśkais reiskiniais, pavyzdziui su
neteisingu universalizmo supratimu ir t. t. Zwrot
nicos poetai remiasi poetinio konstruktyvizmo pa-
s u
griu dais. Yisą stengiamasi
rasi i budai
naujiems
żodżią santykiavimams, taciau vis delto vengiama
tikro asocianizmo. Ani roje « Zwrotnicos » serijoje
bendradarbiauja : T. Peiper, J. Brzękowski, J.
Kurek, J. Przyboś ir A. Ważyk.
Galutiniui naujosios lenką poezijos vaizdui api-
brćżti, reikia dar pamin-ćti, kad 1925 m. Varsuvoje
V r
iscjo keliatas numerią
zumalo « Almanach Nowej Sztuki ». Jamę daly-
vavo visi naujoviskosios krypties poetai. Liubline
dar buvo leidżiamas laikrastis « Reflektor ». Siuo
mętu Lenkijoje, be « Zwrotnicos » ir «Skamander»,
yra dar keliatas mażai reikśmingą poetą grupią,
parodziusią savo veikimą Varsuvoje ir Krokuvoje.
S. K. Gackio redaguojamo
Ją
(t
credo
))
universalizmas arba regionalizmas
bei politiśki jsitikinimai (poetai socialistai, komu-
nistai). Siuo paskutiniu metu jaunieji poetai iśleido
visą eilę puildą poezijos rinkinią.
