f t 1
Puikiame straipsnyje « Miasto, masa, maszyna »
(Miestas, masé, masina) (1) Peiper nusvieté me-
nininkq santykius su naujuoju gyvenimu, j kurj
mus veda esamoji civilizacija. Kitas jo straipsnys —
« Metafora teraźniejszości » (Dabarties metafora)
atkreipé démesio j svarbiausiąjj naujosios poezijos
— naują metaforą. Pirmosios serijos
radini —
ku Limarne
numery j e
albania
• •
apie opoziciją
italą futürizmui. Żymiausi tuo mętu bendradar-
biai —
T. Peiper, B. Jasieński, A. Stern, A. Wat,
T. Czyżewski ir J. Przyboś. Alejo dvieją metą
pertrauka. Ji buvo użpildyta naują knygą leidimu
« Książki Zwrotnicy ») Po tos pertraukos pasi-
rodo nauja 1926 m. serija, kuriai teoretinę bazę
sudaro Peiperio krilikos knyga « Nowe usta » (Naujos
lup os) ir ki Li Peiperio bei Przyboś straipsniai. « Nowe
usta » nenustato nei poetinią kononą, nei dogmą,
tai Lik stengiamasi atkreipti akis j visą eilę tikrai
svarbią dalyką, kurie iki sio laiko buvo neteisingai
aiśkinami. Peiper sako, kad poezija
żiems sakiniams kurti
menas gra-
• •
poezija
«
les
mo
/ X 1
en liberté ». Skirtumą tarp
poezijos ir prozos Peiper taip akcentuoja : proza
duoda vardą poezija — pseodonimą ».
Pries keliatą ménesiq Varsuvoje pasirodé S. Ba-
czynskio redaguojamas savaitinis literatüros żurna-
las « Wiek XX ». Jis remia naująji meną ir kovoja
su konservatyviska « Wiadomości Literackie » po-
lilika — nutyléti visa tai, kas kitoniśka, o Laip pat
ir su pasenéjusiais ir vos tebegyvuojanciais ska-
mandiitq küriniais. Naujoji poezija aiidarys jiems
kelius j pasisekimą.
PROZA. Aprasyti dabartinę lenką prozą sunku
— 1) daugybć autorią ir knygą ir —
prozaiką grupuoti. Paskutiniais mêlais miré trys
dedeli senos kartos prozaikai : Reymont (Nobelio
laureatas) Żeromski ir Przybyszewski. Taciau tik
vienas Żeromski padarć jtakos j keliatą śią dieną
rasyLoją. Visi ki i — susimpinę klausimais, kurie
kyla iś Lenkijos atgimimo pro bierną. Jie sprendżia
visuomenisko pobüdzio ìeikalus, stato « sliklo na-
mus » — visa tai Żeromskio palik ta technika (Ki
sielewski, Żyznowski, Ostrowski). Kaip meniaiakai,
jie maża kuo te[domth. Kaip ir nejdomi ta li eralüra.
—- anegdotas ir fabulé.
pre
kur i os gyvavimo praśnie —
patekusią i literaturą psiehologinio romano
tekstu. Tebclieka du romano lipai : psichologinis
romanas su meńiśka verte ir iomanas, kurio svar-
biausia reikśme — forma. Vyresnie tj i gerbia psi-
chologirą romaną. Reikia pamineti : J. Kaden-Ban-
drowskio « General Barer » ir F. Goe lio « Zdnie na
dzień ». Goetlio knyga jdomi Luo, kad.auLorius sten-
-— realiśkąią ir Lą, kurią
giasi su jung Li dvi akcijas
duoda pats vyriausias romano vaidmuo.
Iś jaunąją puiką psicliologinj romaną parąśęs
żinomas dramalurgas ir tapylojas S. J. Witkiewicz.
Jo « Pożegnanie jesieni » duoda puikias psicholo-
gijos ir akcijos meno deformacijas, be to, dar pa-
siżymi placiti gyvenimo użsimojimu, nors tai ir ant
dekadentizmo pagriado. Witkiewicz, kaip teore-
1) Slraipsnys buvo atspausdinlas 1-mc,Kelurią Vé/ą
N. Bed.'
tikas, nelaiko romano menu, tvirtindamas
kad
jau « à priori », romanas ne meno padarinys. Vis
delto « Poz. jasieni » turi daug artistinés vertes.
x T • ł Ti i • *» n • \/ i • • mm
Kitą kryptj arba
mos
imą atstovauja
jau nuo seniau RyLard ir Wat. Puiki Rytardo kny
ga « Wniebowstąi
nepaprasto aukśto poe-
Linio mosto veikalas. To veikalo aśis tam tikros
realybés
ciu konstruktwiniu mostu
timo atvaizdavimas, padarytas pla-
eleme
V • •
pagalba. Iśoriniai visa tai prasiskverbia metaforos
Del tą
gumu
arlislinés
mos sunkumu
9
laikomas tam lik-
priezascią « wnieDowsrąpienie »
ros literatùrinés metodos kulminaciniu punktu.
« Ja z jednej i ja z drugiej strony mego mopso-
zeleznego piecyka » (Aś iś vie nos ir aś iś kitos mano
geleżinio mopso isvaizdos pećiuko pusés) Wat duo
da grażios prozos pavyzdj. Rimbaud vizija eia vai-
dina svarbiausio elemento rolę.
Jalu Kurek stengiasi sujungti formos ir sensa-
cijos problemas « Kim byl Andrej Panik ? » (Kuo
buvęs Andrius Panik ?), taip pat stengési sujungt
tuos du klausimu su simultaneizmo akcija. Y.
Brzękowski filmoromano fragmentuose, spausdin-
Luose « Zwrotnicoje » ieśkojo naują formą, jung-
damas romaną su filmą scenarijum. « Bezrobotny
Lucyfer » (Bedarbis Lucifierius) — antras Wato
méginimas prozos srityje. Deja, eia jau labai zyrni
Erenburgo ir Chesterno [taka. Kùrybiniai apibu-
— «Weselu hr.
dintą groteską davé R. Jaworski
Orgaza « (Grafo Orgazo vestuvés).
Per paskutinius metus romano srityje padaryta
didelis żingsnis pirmyn. Śis sunkus uzdavinys dar
tinkamai neiśriśtas né vierfoj śaly. Tarn kliudo
anegdotas (fabule), o labiausia konstrukcijos ir
kompozicijos priemonés, kurios prozoje konserva-
tyviskesnés, negu poezijoj. Pirmiausia, naujasis ro-
konstrukci-
senos
manas turi galutiniai alizadéti
jos, kuri remiasi laipsnisku akcijos vystymu ir kur
tos akcijos isvada paduodama romano gale. Nau
joji konstrukcija turi bu i Lolygi neigiamq skaiciq
matematikos isradimui. Akcija turi bu : i lyg ir vi-
siskai autonomiska, nepiivalo citi prie vienintelio
sprendimo, bel teikà jq «n» (arba—). Senqjq ro
mano konstrukcijq gaiima lygimi vilniuojanciai krei-
vajai grafiskajai atkarpai, naujqjq — raizginiu
nepabaigiamq linijq, einanciq smarkiais suoliais.
Senasis pcichologinis romanas stengdavosi nu-
sviesti budo, charakterio paveikslq. Naujoviskas ro
manas
c
VJ
pasenęs, n
atvirksciai. Atmetęs bet kurią psicholo-
ginę konsekvenciją, duoda tam iikras deformavimo
iśkarpas. Tą iśkarpą parinkimą nusveria ją inten-
ingumas ir kürybos transpozicijos vertè. Romanas,
kuris jiieśia atskiro asmens psichologinj vystymąsi
ir netikras. Kiekvienas psi-
chologinis pergyveniams privalo turéli savo kO-
rybirą ekvilentą ir tai ne tik żodżiuose, bet ir for-
•moje. Romanas, viena forma, vienu stilium pa
ra śytas — nekürybinis ir tai del to, kad skirtumas
tarp prozos ir poezijos glüdi kürybinés jtakos in-
Lensyvume, o śis iniensyvumas poezijoje konden-
suojasi nedidelćje plotmćje. Romanas, paraśytas
viena forma, sukelia pasibjauréjimo bei kartojan-
ćiais efektais, kurie visiskai netenka elektrizuo-
j an cios jégos bei es tetikos [spüdzio.
