» 
MENAS 
savęs su grynu pajautimu identifika- 
vimas ; subjekto rysy s su objektu grynoje jo kury- 
bos akcijoje ; realybc jos kürimosi akimirksnyje 
pagauta ir visarne jos grynume uźfiksuota, su vi- 
somis jos dinemiśko veikimo jégos linijomis anks- 
ciau, negri proto schemat izrnas arba tra dici ją for- 
mos büti} ją pakeilç ir nutolinę nuo gyvenìmo. 
MENAS — 
rybinés esmés 
gyvenimas ; gaivaliskoji gamia ; ku- 
ir kûriamojo objekto pazinimas. 
MENAS — ultraempirizmas : koucepcijos ir 
tracidijos nus la ly Los formos transcendencija ; gry- 
nosios elementarybés ekzellacija. 
Sii oms dogmoms, kurias gaiime i svesti 
kras- 
tulinio sintezio pagalba 
iś visp futuristiśki} teo- 
rij n 
bei 
veikali} santraukos, 
kas 
śiandie 
sudaro sii} dieni} estetikos (ir ne tik esïetikos) rü- 
mams pagrindą ir kurios buvo pranasiai paskelb- 
tos, mażiau ar daugiau sąmoningai 
5 
su mazesne ar 
didesne deformaci ja, sifcoms leisybèms del fenomeno 
MENO koucepcijos lygsla, kaip malemaliskoji 
isvada, FUTÜHISTIJ TEATRAS. 
Tristan Tzara 
Velini bül.i} ilgiau lies tuo argumentu sustoti. 
Poezija, tapyba, skulptüra, muzika ir teatras vi- 
•r^ # 
siskai logiśki ti} teoterilinii} premisi} padariniai. 
Veltui nenorima pripażinti tame itali} bei uż- 
sienii} teatro pseudoavangardizme, kurs śiandien 
jau « oficialiśki} dalyki} » gili śios koncepcijos jtaka. 
Italijoje, naujausias ir labjausiai tipingas teat 
ras individualisto antilogiko Pirandello, Rosso di 
San Secondo ir ti}, kurie praminti groteskais ; uż- 
sieniuose — supernaturalinis ir sintetinis vokiecii} 
espresionizmas, antiintelektualistinis dadaizmas, 
Jean Sarment teatro dalis ir jo bendraminciai — 
tik kuklios pastangos, netikęs pritaikymas dalimis^ 
arba mażiau bei daugiau konsekventiskas pradi} 
vystymas, kuriuos inspiriloj a futuristiśkojo meno 
veikali} kuryba. 
dokumentuosime visai trumpai, aiśkiomis 
datomis, ryskiomis koncepciji} citatomis, kad ga- 
létume rodyt ideji} kilrnés didumą, ji} pirmumo 
teisę ir ji} tcisetą teoretiśki} formulavimi} pagalba 
iś to veikalo iśvedimą. 
Jprasta antipedantiśka forma, pilna originalumo 
ir minties, F. T. Marinelti ir Emile Setiimelli, 1915 
m. sausio-vasario m., lansavo MILANE FUTÜRIS- 
TINIO SINTETINIO TEATRO SKELBIMĄ, pa 
reikśdami śtai ką : 
Visiskai nuversti techniką, kuriai slégiant, mirś- 
ta pasatisti} teatras. 
9 
) Parodyti scénoje visus iśradimus (kad ir nej- 
ge- 
tikimus, nuostabius ir antiteatraliśkus) müsi} 
nialumo pasąminćje padarytus, neaiśkioje jégi} 
plotméje, grynoje abstrakcijoje, rekorde ir fiziś- 
koje beprolybéje. 
O 
O 
Sinfonizuoli publikos jautringumas, naudo- 
jant, żadinant visokiariopais budais jos ląbjausiai 
aptingusias derivacijas ; eliminuoti rampos kliutis, 
użinesti jspudżii} tinklą larp scénos ir publikos ; 
scćnos akcija użplus ])arter} ir ziurovus. 
4) Nugriauti farsą, vodevil}, paskubomis sura- 
śytuś ve i kalus, komediją, dramą ir tragediją, kad 
ją vietoje bulli gaiima sukurti jvairiausios futùris- 
liśko teatro lytys, kaip stai : laisvas 
kartinumą, konpenetraciją, mażą gyvą poemą, js- 
]>ud}, paskirstytą } scónas, dialoguotą linksmumą, 
vien 
negatyviśką akią, naujai susi 
Iralogiśką diskusiją, sintetinę 
liśką oralaide ir t.t. 
mbéj 
us} tak tą eks- 
maciją, moks-
	        
Waiting...

Note to user

Dear user,

In response to current developments in the web technology used by the Goobi viewer, the software no longer supports your browser.

Please use one of the following browsers to display this page correctly.

Thank you.