ARBA STIHUL 
Diena 
moteris baliaus suknioj, pudruotais 
veidais, raudonu snapu ; naktis 
Diena sérias 
nuoga moteris. 
nauja oda auga ; stai naktis. Slen- 
kant dienos negyvéliams plaukams, nykstant bran- 
gianybéms, paprastas ir jaunas gédingumas, rojaus 
gćdingumas, apsiaucia żenię. Saulé nusiauna vyżas, 
ménuo teka. Baisai vienu tonu nutyla. Küréjos ka- 
ralienés suvercia svelniq esarfq km vas 
Naktis 
V V 1 • 
seseliai. 
meiluzé 
Dażnai, po vakarienés, iśeinu valkiotis [ Notre- 
Dame de Marseille aikśtę ir ten as visados zavingai 
jauciu tą slaptingą, pusiau użburtą grakśtumą, tą 
misteriśką nuogumą, kuriuo naktis apvelka visus 
daiktus, kuris iś tikrqjq 
esine 
Dar tik va- 
kar ! 
karali śko mis 
pu sinus, pries 
grakśćiąją lygumą, svajojau apie menasi. Iś lóto 
angelq kibirkśtys suziüro, feras nudezé sesélius, 
oné. Zengteléjau, lyg norédamas 
omis mirażus. Bet mano batai 
sużadino żernej 
śies 
girne tikrumos sva 
iśsklaidyti ties ko 
girgżdanćius aidus ir jiems puśi- 
niq sakq lùpos atsaké ilgais nusiskundimais. Visa 
śi augmenija lyg sutartinas svelnus bendravimas. 
Aś linksmas atsisédau. Sudrebéjau ir susukau si- 
dabriniu balsu, tverdamas ranka uż kelniq. Pu- 
spyglys, metalo aśtrumu, jduré man i subinę. 
Atsistojau ir vél atsisédau. Vos permatomo, skam- 
banćio pasaulio vidury aś jau.ciaus galybiq sura- 
kintas. Apsiautusieji mane daiktai, astrédami, su- 
kosi. Isbiro Fenomenq audmens, liko tik jq gyslos, 
galùnés, pirśtai ir ausys. Mażiausias judesys pa- 
pildavo snukiq gaujas, uodegq perspektyvas. Is 
zvaigzdziq plauké tyli mandalinq: muzika, kuriskendo 
ir mire moteriśkam akmenq gleby. Nejau tai far- 
sas 
maniau 
ćianćiu tiltu, praskestomis ślaunimis, śnabżdan- 
ćius medżius. Kiekvienas atomas bego kraliko alu- 
ru. Po pataikunu menesiu vynuogynai — susiglau- 
dusi viśtyćiq gusta. Niekad taip nenorejau juok- 
tis, kaip śi kartą śiame didingame spektaklyje. 
Norejau pasiśaukti tvarkdari ir, duodamas jam 
vianą sou, śnabśtelti i ausi — noriu juoktis ! Aki- 
mis nardżiau upes juostoj, ji ruośes daryti trapezos 
numeri ir iś jos klastingq rankoviq ćia pat turejau 
iśvysti żvaigżdżiq laikrodi, spindinćius perlq karolius. 
* 
Ir kas gi tas stilius, jei ne sita gélé, śie zavai, ma- 
gijos pagalba duoli daiktams. Ne tai, kad juos rei- 
kétq prakaituojant plauti, kaip tai darò nesubren- 
dćliai, ne tai, kad jiems reikétq prisagstinéti gip- 
sinés rozés. Pirmiausia, reikia paimti objektas ir 
eia pat jam padaryti vaikas. Deformacija, inter- 
pretacija, stilizacija, zavéjimas 
pasakiau : 
— stiliaus eisenos 
laipsniai. Visa leista iśrinktiesiems. « Choleroj » 
aś paraśiau Rusijos istoriją, kurioj 
estetikos tvarka dariau miglotus ivykius. Aś pa- 
naikinau keturioliką gyvenimo baisenybiq ir iś- 
galvojau pavasario müsius. Tai mano nuomoné 
anachronisfobams ! Suprantama, visa tai svelnu. 
’VIenas — 
nykśćio, o ne kumsćio smügis. 
Stilius 
burtai. 
* 
* * 
Tokiomis naktimis dangus tvenkinys, tai]i — 
vandeninis dangus. 0 kiek kartq, vaiku ir pusber- 
niu 
amas, svajojau apie vandeni. Zmrékit, sis 
elementas intimiausiai susijęs su likimu, tai atsi- 
likimo dvynukas. Vanduo — 
— oportünistas, visados lygus, 
tikimo ir to 
ka- 
meleonas, vanduo 
smélio 
visados i nieką nepanaśus, nuogesms uż 
dykumą ir didesnis sąjudis, nei po mikroskopu — 
tirśtas arklirj meślas. 
Kiek kartq mano akys tiek panaśios j tavc. tirp- 
damos śmigo tavin ir kiek karlq aś tau apleidau 
savo sielą iki ji netekdavo supstancijos, protingosios 
esmes. Mjsliq bokśte, misterijq taure, aś tik tavy 
suradau gyvenimo fabułę su jos lepiu kilimu, il- 
guoju fenemonq śokinejimu. Vanduo, fu — motina 
ir kapas ! 
Vieną tokj vakarą aś radau samanose miegancią 
dukrą. Ji ilsejos svytuliuojancioj żemes juostoj, 
cu- 
pakiśus delnus po pakauśiu ir staćiu kampu 
lenkus vieną kojąjier kelp Svelnus^ iśdykumas bégo 
nuo jos padrikuśio sijono j gerklę. Cia ir ten blizgćjo 
jos odoj kriausés spalvq spektras, visa naktis ją 
Imbavo. Ziogq papenétoj vienatvéj moteries pa- 
gaugq drugys — alsavimas, puisas ar śirdis iś lóto 
éjo. Aś padariau smarką judesj, o gal aś paliećiau 
jos veidą... Jos veidas 
śaltas deimantas. Ir śis 
sviesusis kürinys mane nustümé j sesélius. Sumi- 
śęs, sutirpęs — lies miegancia statuja. Visas tas 
laimćs kupinas śiltas künas, użlietas naktim, kuri 
liüliavo żolćj ir żavejo mano dvasios vidurius. Aś 
palengvéjau, atgimiau. Iś tos nekaltybés garavo 
tokia sviesa, toks tyrumas, tiek angelq ir lelijq, kad 
as sudéjau rankas ir émiau maldingai murinoti : 
Magnificat... 
Stilius 
graksfumas 
JOSEPH DELTE IL
	        
Waiting...

Note to user

Dear user,

In response to current developments in the web technology used by the Goobi viewer, the software no longer supports your browser.

Please use one of the following browsers to display this page correctly.

Thank you.