ARBA STIHUL
Diena
moteris baliaus suknioj, pudruotais
veidais, raudonu snapu ; naktis
Diena sérias
nuoga moteris.
nauja oda auga ; stai naktis. Slen-
kant dienos negyvéliams plaukams, nykstant bran-
gianybéms, paprastas ir jaunas gédingumas, rojaus
gćdingumas, apsiaucia żenię. Saulé nusiauna vyżas,
ménuo teka. Baisai vienu tonu nutyla. Küréjos ka-
ralienés suvercia svelniq esarfq km vas
Naktis
V V 1 •
seseliai.
meiluzé
Dażnai, po vakarienés, iśeinu valkiotis [ Notre-
Dame de Marseille aikśtę ir ten as visados zavingai
jauciu tą slaptingą, pusiau użburtą grakśtumą, tą
misteriśką nuogumą, kuriuo naktis apvelka visus
daiktus, kuris iś tikrqjq
esine
Dar tik va-
kar !
karali śko mis
pu sinus, pries
grakśćiąją lygumą, svajojau apie menasi. Iś lóto
angelq kibirkśtys suziüro, feras nudezé sesélius,
oné. Zengteléjau, lyg norédamas
omis mirażus. Bet mano batai
sużadino żernej
śies
girne tikrumos sva
iśsklaidyti ties ko
girgżdanćius aidus ir jiems puśi-
niq sakq lùpos atsaké ilgais nusiskundimais. Visa
śi augmenija lyg sutartinas svelnus bendravimas.
Aś linksmas atsisédau. Sudrebéjau ir susukau si-
dabriniu balsu, tverdamas ranka uż kelniq. Pu-
spyglys, metalo aśtrumu, jduré man i subinę.
Atsistojau ir vél atsisédau. Vos permatomo, skam-
banćio pasaulio vidury aś jau.ciaus galybiq sura-
kintas. Apsiautusieji mane daiktai, astrédami, su-
kosi. Isbiro Fenomenq audmens, liko tik jq gyslos,
galùnés, pirśtai ir ausys. Mażiausias judesys pa-
pildavo snukiq gaujas, uodegq perspektyvas. Is
zvaigzdziq plauké tyli mandalinq: muzika, kuriskendo
ir mire moteriśkam akmenq gleby. Nejau tai far-
sas
maniau
ćianćiu tiltu, praskestomis ślaunimis, śnabżdan-
ćius medżius. Kiekvienas atomas bego kraliko alu-
ru. Po pataikunu menesiu vynuogynai — susiglau-
dusi viśtyćiq gusta. Niekad taip nenorejau juok-
tis, kaip śi kartą śiame didingame spektaklyje.
Norejau pasiśaukti tvarkdari ir, duodamas jam
vianą sou, śnabśtelti i ausi — noriu juoktis ! Aki-
mis nardżiau upes juostoj, ji ruośes daryti trapezos
numeri ir iś jos klastingq rankoviq ćia pat turejau
iśvysti żvaigżdżiq laikrodi, spindinćius perlq karolius.
*
Ir kas gi tas stilius, jei ne sita gélé, śie zavai, ma-
gijos pagalba duoli daiktams. Ne tai, kad juos rei-
kétq prakaituojant plauti, kaip tai darò nesubren-
dćliai, ne tai, kad jiems reikétq prisagstinéti gip-
sinés rozés. Pirmiausia, reikia paimti objektas ir
eia pat jam padaryti vaikas. Deformacija, inter-
pretacija, stilizacija, zavéjimas
pasakiau :
— stiliaus eisenos
laipsniai. Visa leista iśrinktiesiems. « Choleroj »
aś paraśiau Rusijos istoriją, kurioj
estetikos tvarka dariau miglotus ivykius. Aś pa-
naikinau keturioliką gyvenimo baisenybiq ir iś-
galvojau pavasario müsius. Tai mano nuomoné
anachronisfobams ! Suprantama, visa tai svelnu.
’VIenas —
nykśćio, o ne kumsćio smügis.
Stilius
burtai.
*
* *
Tokiomis naktimis dangus tvenkinys, tai]i —
vandeninis dangus. 0 kiek kartq, vaiku ir pusber-
niu
amas, svajojau apie vandeni. Zmrékit, sis
elementas intimiausiai susijęs su likimu, tai atsi-
likimo dvynukas. Vanduo —
— oportünistas, visados lygus,
tikimo ir to
ka-
meleonas, vanduo
smélio
visados i nieką nepanaśus, nuogesms uż
dykumą ir didesnis sąjudis, nei po mikroskopu —
tirśtas arklirj meślas.
Kiek kartq mano akys tiek panaśios j tavc. tirp-
damos śmigo tavin ir kiek karlq aś tau apleidau
savo sielą iki ji netekdavo supstancijos, protingosios
esmes. Mjsliq bokśte, misterijq taure, aś tik tavy
suradau gyvenimo fabułę su jos lepiu kilimu, il-
guoju fenemonq śokinejimu. Vanduo, fu — motina
ir kapas !
Vieną tokj vakarą aś radau samanose miegancią
dukrą. Ji ilsejos svytuliuojancioj żemes juostoj,
cu-
pakiśus delnus po pakauśiu ir staćiu kampu
lenkus vieną kojąjier kelp Svelnus^ iśdykumas bégo
nuo jos padrikuśio sijono j gerklę. Cia ir ten blizgćjo
jos odoj kriausés spalvq spektras, visa naktis ją
Imbavo. Ziogq papenétoj vienatvéj moteries pa-
gaugq drugys — alsavimas, puisas ar śirdis iś lóto
éjo. Aś padariau smarką judesj, o gal aś paliećiau
jos veidą... Jos veidas
śaltas deimantas. Ir śis
sviesusis kürinys mane nustümé j sesélius. Sumi-
śęs, sutirpęs — lies miegancia statuja. Visas tas
laimćs kupinas śiltas künas, użlietas naktim, kuri
liüliavo żolćj ir żavejo mano dvasios vidurius. Aś
palengvéjau, atgimiau. Iś tos nekaltybés garavo
tokia sviesa, toks tyrumas, tiek angelq ir lelijq, kad
as sudéjau rankas ir émiau maldingai murinoti :
Magnificat...
Stilius
graksfumas
JOSEPH DELTE IL
